1Alif, Lam, Ra. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų, ir niekas kitas, tik Allahas (Vienintelis) žino jų reikšmę]. (Tai yra) Knyga, kurios Eilutės yra ištobulintos (visomis žinių prasmėmis) ir tada detaliai paaiškintos Vieno (Allaho), Kuris yra Visa Išmanantis, Visa Suvokiantis (apie viską).
3Ir (įsakymas jums): „Prašykite savo Viešpaties atleidimo, ir atsigręžkite į Jį atgailoje, kad Jis suteiktų jums gerą malonumą, paskirtam laikui, ir suteiktų Savo gausią Malonę kiekvienam malonės savininkui (t. y. tam, kuris padeda skurstantiems ir nusipelniusiems, fiziškai ir savo turtu, ar bent geru žodžiu). Tačiau jei jūs nusigręžiate, tada aš bijau jums Didžiosios Dienos (Prikėlimo Dienos) kančios.
5Nėr abejonės, jie sulankstė savo krūtines, kad galėtų pasislėpti nuo Jo. Iš tiesų, net kai jie užsidengia savo drabužiais, Jis žino, ką jie slepia ir ką jie atskleidžia. Iš tiesų, Jis yra Visa Žinantis apie krūtinių (giliausias paslaptis).
6Ir nėra žemėje jokio judančio (gyvo) kūrinio, kuriam nebūtų Allaho nustatytas jo aprūpinimas. Ir Jis žino jo buveinę ir jo indėlį (gimdoje, kape). Viskas yra Aiškioje Knygoje (Al-Lauh-Al-Mahfūz – Nulėmimų Knygoje, esančioje pas Allahą).
7Ir Jis yra Tas, Kuris sukūrė dangus ir žemę per šešias Dienas ir Jo Sostas buvo ant vandens, kad Jis išmėginti jus, kuris iš jūsų geriausias poelgiais. Tačiau, jei tu sakysi jiems: „Jūs tikrai būsite prikelti po mirties“, tie, kurie netiki, tikrai sakys: „Tai niekas kitas, tik akivaizdi magija.“
8Tačiau, jei Mes atidėsime kančią jiems nustatytam laikui, jie tikrai sakys: „Kas ją užlaiko?“ Iš tiesų, tą dieną, kai ji pasieks juos, niekas nenukreips jos nuo jų, ir jie bus apsupti (arba įkris į) to, iš ko jie šaipėsi!
10Tačiau, jei Mes leisime jam paragauti gerą (skonį) po to, kai jį palietė blogis (skurdas ir bėdos), jis tikrai sakys: „Bėdos pasitraukė nuo manęs.“ Iš tiesų, jis yra džiūgaujantis ir pagyrūniškas (nedėkingas Allahui).
12Taigi, galbūt tu (Muchammedai ﷺ) gali atsisakyti dalies to, kas yra tau apreikšta, ir kad tavo krūtinė jaučiasi suvaržyta dėl to, kad jie sako: „Kodėl jam nebuvo nuleisti turtai arba (kodėl) angelas neatėjo su juo?“ Tačiau, tu tesi perspėtojas. Ir Allahas yra Vakil (visų reikalų Tvarkytojas, Valdytojas, Globėjas) visiems daiktams.
13Arba jie sako: „Jis (Pranašas Muchammedas ﷺ) suklastojo tai (Koraną).“ Sakyk: „Tada pateikite dešimt suklastotų sūrų (skyrių) panašių į tai, ir šaukitės visus, ką galite, nei Allahas (jums pagelbėti), jei kalbate tiesą!“
14Jei tada jie tau neatsako, žinok tada, kad tai [Apreiškimas (šis Koranas)] yra nuleistas su Allaho Žinojimu ir kad La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis)! Ar jūs tada būsite musulmonai (tie, kurie paklūsta islame)?
15Kas trokšta šio pasaulio gyvenimo ir jo blizgėjimo, jiems Mes sumokėsime pilnai (atlyginimus) už jų poelgius jame ir nebus jiems tame jokio sumažinimo.
16Jie yra tie, kuriems Amžinybėje nėra nieko, tik Ugnis, ir bergždi yra poelgiai, kuriuos jie darė jame. Ir neturi jokio rezultato tai, ką jie darydavo.
17Argi gali jie (musulmonai), kurie pasikliauja aiškiais įrodymais (Koranu) iš savo Viešpaties, ir kuriems liudytojas [Džibrilis (Gabrielius)] iš Jo recituoja (seka) tai (ar gali jie būti lygūs su netikinčiaisiais). Ir prieš jį atėjo Mūsos (Mozės) Knyga, teisingas vedimas ir gailestingumas, jie tikėjo ja, tačiau tos grupės (judėjų, krikščionių ir visų kitų nemusulmonų tautų), kurios neigė jį (Koraną), - Ugnis bus jiems pažadėta kaip susitikimo vieta. Taigi, neabejok tuo (t. y. tie, kurie neigė Pranašą Muchammedą ﷺ ir taip pat neigė viską, ką jis atnešė iš Allaho. Iš tiesų, jie įžengs į Pragarą). Iš tiesų, tai tiesa iš jūsų Viešpaties, tačiau dauguma žmonijos netiki.
18Ir kas daro daugiau blogio, nei tas, kuris sukuria melą apie Allahą. Tokie bus pristatyti priešais jų Viešpatį ir liudytojai sakys: „Tai tie, kurie melavo apie savo Viešpatį!“ Nėr abejonės! Allaho prakeiksmas yra Al-Zalimūn (daugiadieviams, nusidėjėliams, engėjams).
20Jokiais būdais jie nepabėgs (nuo Allaho Baumsės) žemėje, nei turi jie globėjų be Allaho! Jų kančia bus padvigubinta! Jie negalėjo pakęsti girdėti (tiesos skelbėjų) ir jie nematydavo (tiesos, dėl savo didelio nemėgimo, nepaisant to, kad jie turėjo girdėjimo ir matymo jusles).
23Iš tiesų, tie, kurie tiki (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir daro teisingus gerus darbus ir nusižemina (atgailoje ir paklusime) prieš savo Viešpatį, jie bus Rojaus gyventojai, gyventi tenais amžinai.
27Vyriausieji, kurie nepatikėjo iš jo žmonių tarpo, sakė: „Mes matome tave tik kaip žmogų, kaip mes patys, nei mes matome ką nors tavimi sekantį, tik nedoriausius iš mūsų tarpo ir jie (taip pat) pasekė tavimi negalvodami. Ir nematome tavyje mes jokio privalumo mums, iš tiesų galvojame, kad jūs esate melagiai.“
28Jis tarė: „O mano žmonės, pasakykite man, jei aš turiu aiškų įrodymą iš savo Viešpaties, ir Gailestingumas (Pranašavimas) atėjo man nuo Jo, tačiau tai (Gailestingumas) buvo užtemdytas nuo jūsų žvilgsnio. Argi mes priversime jus priimti tai (islamiškąjį monoteizmą), kai jūs turite stiprią neapykantą tam?
29Ir mano žmonės! Aš neprašau iš jūsų jokio turto už tai, mano atlygis yra pas nieką kitą, tik Allahą. Aš neketinu išvaryti tų, kurie patikėjo. Iš tiesų, jie susitiks savo Viešpatį, tačiau aš matau, kad jūs esate žmonės, kurie neišmano.
31Ir aš nesakau jums, kad pas mane yra Allaho Lobiai, nei kad aš žinau Ghaib (Nematomą), nei aš sakau, kad esu angelas, ir aš nesakau apie tuos, į kuriuos jūs žiūrite iš aukšto, kad Allahas nesuteiks jiems nieko gero. Allahas žino, kas yra juose pačiuose (tikėjimą ir t.t.). Tuo atveju, aš turėčiau tikrai būti vienu iš Zalimūn (nusidėjėliu, engėju).“
34Ir mano patarimas neduos jums jokios naudos, net jei aš norėčiau jums gerai patarti, jei Allaho Valia yra jus paklaidinti. Jis yra jūsų Viešpats! Ir pas Jį jūs sugrįšite.“
35Arba jie (Mekkos pagonys) sako: „Jis (Muchammedas ﷺ) suklastojo jį (Koraną).“ Sakyk: „Jei aš jį suklastojau, man – mano nusikaltimai, tačiau aš nekaltas dėl (visų) tų nusikaltimų, kuriuos jūs atliekate.“
38Ir kai jis statė laivą, kaskart kai jo žmonių vyriausieji praeidavo pro jį, jie šaipydavosi iš jo. Jis sakė: „Jei jūs šaipotės iš mūsų, taip pat mes šaipomės iš jūsų dėl jūsų šaipymosi.“
40(Taip buvo) kol Mūsų Įsakymas atėjo ir krosnis išsiliejo (vanduo lyg fontanai iš žemės). Mes tarėme: „Lipkite į jį (laivą), kiekvienos rūšies po du (vyras ir moteris), ir tavo šeima - išskyrus tą, prieš kurį Žodis jau buvo paskelbtas – ir tie, kurie tiki. Ir niekas netikėjo su juo, išskyrus kelis.“
41Ir jis [Nūhas (Nojus)] sakė: „Laipinkitės į jį (laivą) – jo (judėjimo) kryptis ir jo (rymojimo) inkarvietė bus vardan Allaho. Iš tiesų, mano Viešpats yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.“
42Taigi jis (laivas) išplaukė su jais tarp bangų kaip kalnai, ir Nūhas (Nojus) sušuko savo sūnui, kuris atsiskyrė: „Mano sūnau, laipinkis su mumis ir nebūk su netikinčiaisiais.“
43(Sūnus) atsakė: „Aš nuvyksiu į kokį nors kalną, ir šis išgelbės mane nuo vandens.“ Nūhas (Nojus) tarė: „Šią dieną nėra jokio gelbėtojo nuo Allaho Nulėmimo, išskyrus tuos, kuriems Jis suteikia pasigailėjimą.“ Ir bangos pakilo tarp jų, taigi jis (sūnus) buvo tarp paskendusiųjų.
44Ir buvo pasakyta: „Žeme, praryk savo vandenį, ir dangau, sulaikyk (savo lietų).“ Ir vanduo buvo priverstas nuslūgti ir Nulėmimas buvo išpildytas (t. y. Nūho (Nojaus) žmonių sunaikinimas). Ir jis (laivas) nusileido ant Džudi (Kalno), ir buvo pasakyta: „Tolyn nuo žmonių, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai)!“
45Ir Nūhas (Nojus) šaukėsi savo Viešpaties ir sakė: „Mano Viešpatie, iš tiesų, mano sūnus yra iš mano šeimos! Ir be abejonės, Tavo Pažadas yra tiesa, ir Tu esi Teisingiausias iš teisėjų.“
46Jis tarė: „Nūhai (Nojau), tikrai, jis nėra iš tavo šeimos. Iš tiesų, jo darbas yra neteisingas, taigi neprašyk Manęs to, apie ką tu neturi žinių! Aš perspėju tave tam, kad nebūtum vienu iš nežinančiųjų.“
47Nūhas (Nojus) tarė: „Mano Viešpatie, aš ieškau Tavo prieglobsčio nuo prašymo Tavęs to, apie ką aš neturiu žinių. Ir jei Tu neatleisi man ir nesuteiksi man Gailestingumo, aš tikrai būsiu vienu iš pralaimėjusiųjų.“
48Buvo pasakyta: „Nūhai (Nojau), nusileisk (iš laivo) su taika iš Mūsų ir palaima tau ir žmonėms, kurie yra su tavimi (ir kai kuriems jų palikuonims), tačiau (bus kitų) žmonių, kuriems Mes suteiksime jų malonumus (tam tikram laikui), tačiau pabaigoje skausminga kančia pasieks juos iš Mūsų.“
49Tai iš žinių apie Nematomą, kurias Mes apreiškiame tau (Muchammedai ﷺ). Nei tu, nei tavo žmonės nežinojo to iki tol. Taigi, būk kantrus. Iš tiesų, (gera) pabaiga yra Al-Mutakūn (dievobaimingiesiems).
50Ir Ad (žmonėms Mes siuntėme) jų brolį Hudą. Jis sakė: „Mano žmonės, garbinkite Allahą! Jūs neturite jokio kito ilah (dievo), tik Jį. Iš tiesų, jūs nedarote nieko kito, tik kuriate melą!
52Mano žmonės, prašykite savo Viešpaties atleidimo ir tada atgailaukite Jam, Jis atsiųs jums (iš dangaus) gausų lietų ir pridės stiprybės prie jūsų stiprybės, taigi nenusigręžkite kaip Mudžrimūn (nusikaltėliai, netikintieji Allaho Vienumą).“
54Mes tik sakome, kad kai kurie iš mūsų dievų (netikrų dievybių) pričiupo tave su blogiu (pamišimu).“ Jis tarė: „Aš šaukiuos Allahą paliudyti ir paliudykite jūs, kad aš esu laisvas nuo to, ką jūs priskiriate partneriais garbinime
56Aš pasitikiu Allahu, savo Viešpačiu ir jūsų Viešpačiu! Nėra judančio (gyvo), kurio garbanos Jis nesugriebtų. Iš tiesų, mano Viešpats yra Teisingame Kelyje (tiesa).
57„Taigi, jei jūs nusigręšite, aš vis tiek perdaviau Žinią, su kuria buvau jums siųstas. Mano Viešpats padarys kitus žmones jūsų įpėdiniais, ir jūs nė menkiausiai nepakenksite. Iš tiesų, mano Viešpats yra viso ko Globėjas.“
58Ir kai atėjo Mūsų Įsakymas, Mes išgelbėjome Hudą ir tuos, kurie tikėjo kartu su juo Savo Gailestingumu, ir išgelbėjome Mes juos nuo žiaurios kančios.
59Tokie buvo Ad (žmonės). Jie atmetė savo Viešpaties Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) ir nepakluso Jo Pasiuntiniams, ir sekė įsakymu kiekvieno išdidaus, užsispyrusio (tiesos engėjo iš savo lyderių tarpo).
60Ir jie buvo persekiojami prakeiksmo šiame pasaulyje ir (taip pat bus persekiojami) Prikėlimo Dieną. Nėr abejonės! Iš tiesų, Ad nepatikėjo savo Viešpatį. Taigi, šalin Ad, Hudo žmonės.
61Ir Samud (žmonėms Mes siuntėme) jų brolį Salihą. Jis sakė: „Mano žmonės, garbinkite Allahą – jūs neturite jokio kito ilah (dievo), išskyrus Jį. Jis sukūrė jus iš žemės ir apgyvendino jus joje, taigi prašykite Jo atleidimo ir atsigręškite į Jį atgailoje. Iš tiesų, mano Viešpats yra Artimas (visiems Savo Žinojimu), Atsiliepiantis.“
62Jie sakė: „Salihai, tu buvai tarp mūsų kaip geros vilties asmuo (ir mes linkėjome tau tapti mūsų vyriausiuoju) iki šio [naujo dalyko, kurį mums atnešei – liepimą mums palikti mūsų dievus ir garbinti tavo Dievą (Allahą) Vienintelį ! Argi tu (dabar) draudi mums garbinimą to, ką mūsų tėvai garbindavo? Mes tikrai rimtai abejojame dėl to, į ką tu mus kvieti (monoteizmą).“
63Jis tarė: „Mano žmonės, pasakykite man, jei aš turiu aiškų įrodymą iš savo Viešpaties, ir atėjo man Gailestingumas (Pranašavimas) iš Jo, kas tada gali man padėti prieš Allahą, jei aš nepaklusčiau Jam? Tada jūs padidinate man tik praradimą.
64Ir mano žmonės, ši Allaho kupranugarė yra ženklas jums, taigi palikite ją ganytis Allaho žemėje, ir nelieskite jos blogiu, kad nepričiuptų jūsų artima kančia.“
66Taigi kai atėjo Mūsų Įsakymas, Mes išgelbėjome Salihą ir tuos, kurie patikėjo su juo Savo Gailestingumu nuo Mūsų ir nuo tos Dienos gėdos. Iš tiesų, mūsų Viešpats – Jis yra Visa Stiprus, Visa Galingas.
69Ir iš tiesų, mūsų pasiuntiniai atėjo pas Ibrahimą (Abraomą) su geromis žiniomis. Jie tarė: Salama (pasveikinimas arba taika!) Jis atsakė: Salam (pasveikinimas arba taika!) ir skubėjo pavaišinti juos keptu veršiuku.
70Tačiau kai jis pamatė, kad jų rankos nelinko link to (maisto), jis pradėjo įtariai žiūrėti į juos ir pajuto baimę jiems. Jie tarė: „Nebijok, mes buvome pasiųsti prieš Lūto (Loto) žmones.“
71O jo žmona stovėjo (ten) ir juokėsi [arba, dėl to, kad pasiuntiniai nevalgė savo maisto, arba džiūgaudama dėl Lūto (Loto) - žmonių sunaikinimo]. Tačiau, Mes davėme jai geras Ishako (Izaoko), o po Ishako (Izaoko) – Jakūbo (Jokūbo) naujienas.“
73Jie tarė: „Argi tu stebiesi Allaho Nulėmimu? Lai būna Allaho Gailestingumas ir Jo Palaima jums, [Ibrahimo (Abraomo)] šeima! Iš tiesų, Jis (Allahas) yra Vertas Šlovinimo, Garbingiausiasis.“
74Tada, kai baimė paliko Ibrahimo (Abraomo) (mintis), ir jį pasiekė geros naujienos, jis pradėjo maldauti Mūsų (Mūsų pasiuntinių) dėl Lūto (Loto) žmonių.
٧٥إِنَّ إِبْرَاهِيمَ لَحَلِيمٌ أَوَّاهٌ مُنِيبٌ
75Iš tiesų, Ibrahimas (Abraomas) buvo, be abejonės, pakantus, maldaudavo Allaho nuolankiai, ir buvo atgailaujantis (nuolat, vėl ir vėl, Allahui).
77Ir kai Mūsų pasiuntiniai atėjo pas Lūtą (Lotą), jis sielvartavo dėl jų ir jautėsi suvaržytas dėl jų (kad miesto žmonės nepasiektų jų užsiimti sodomija su jais). Jis tarė: „Tai nelaiminga diena.“
78Ir jo žmonės atskubėjo pas jį ir kadangi jie darydavo nusikaltimus (sodomiją), jis tarė: „Mano žmonės, štai mano dukros (t. y. tautos moterys), jos tyresnės jums (jei vesite jas teisėtai). Taigi, bijokite Allaho ir neužtraukite man gėdos dėl to prieš mano svečius! Argi tarp jūsų nėra nors vieno sveikai mąstančio žmogaus?“
81Jie (pasiuntiniai) tarė: „Lūtai (Lotai), iš tiesų, mes esame pasiuntiniai nuo tavo Viešpaties! Jie nepasieks tavęs. Taigi, keliauk su savo šeima dalį nakties, ir neleisk nė vienam iš jūsų žiūrėti atgal, tačiau tavo žmona (liks užnugaryje), iš tiesų, bausmė, kuri apims juos, apims ir ją. Iš tiesų, rytas yra jų paskirtas laikas. Ar rytas dar ne arti?“
82Taigi, kai Mūsų Įsakymas atėjo, Mes apvertėme (Sodomos miestus Palestinoje) aukšty kojom, ir apipylėme juos deginto molio akmenimis, gerai surėdytu būdu vieną po kito.
84Ir Madjan (Midian) žmonėms (Mes siuntėme) jų brolį Šuaibą. Jis tarė: „Mano žmonės, garbinkite Allahą, jus neturite jokio kito ilah (dievo), tik Jį, ir neduokite per mažai masto ar svorio. Matau jus klestint ir, iš tiesų, bijau jus pasieksiančios Dienos kančios.
85Ir mano žmonės, duokite pilną mastą ir svorį teisingai ir nemažinkite to, kas priklauso žmonėms, ir nedarykite nusikaltimų žemėje, sukeliančių ištvirkimą.
87Jie tarė: „Šuaibai, ar tavo Salat (malda) liepia mums atsisakyti to, ką mūsų tėvai garbindavo arba atsisakyti to, kaip mes mėgstame elgtis su savo nuosavybe? Iš tiesų, tu esi pakantus, sveikai mąstantis!“ (Jie tarė tai sarkastiškai).
88Jis tarė: „Mano žmonės, pasakykite man, jei aš turėsiu aiškų įrodymą iš savo Viešpaties ir Jis būtų suteikęs man gerą aprūpinimą nuo Savęs (ar aš gadinčiau jį maišydamas tai su neteisėtai įgytais pinigais?). Norėčiau, priešingai nei jūs, nedaryti to, ką jums draudžiu. Aš tik noriu pagerinti iš geriausių savo gebėjimų. Ir mano teisingas vedimas negali būti kitaip, nei tik iš Allaho. Juo aš pasitikiu ir Jam atgailauju.
89Ir mano žmonės, lai mano Šikak nepriverčia jūsų kentėti panašaus likimo kaip Nūho (Nojaus) arba Hudo arba Saliho žmones, ir Lūto (Loto) žmonės netoli nuo jūsų!
91Jie tarė: „Šuaibai, mes nesuprantame daug ko, ką tu sakai, ir matome tave esant silpnu (sakoma, kad jis buvo aklas) mūsų tarpe. Jei ne tavo šeima, mes tikrai būtume užmėtę tave akmenimis ir tu nesi galingas prieš mus.“
92Jis tarė: „Mano žmonės, argi tada mano šeima jums svarbesnė nei Allahas? Ir jūs atmetėte Jį už savo nugarų. Iš tiesų, mano Viešpats apima viską, ką jūs darote.
93Ir mano žmonės, elkitės pagal savo galimybes ir įprotį, ir aš elgiuosi (savo būdu). Jūs sužinosite, kas yra tas, ant ko nusileis kančia, apdengsianti jį gėda, ir kas yra melagis! Ir saugokitės! Iš tiesų, aš irgi žiūriu su jumis.“
94Ir kai atėjo Mūsų Įsakymas, Mes išgelbėjome Šuaibą ir tuos, kurie patikėjo su juo, Mūsų Gailestigumu nuo Mūsų. Ir As-Saiha (kančia – baisingas verksmas) apėmė nusidėjėlius, ir jie guli (mirę), suklupę savo namuose.
96Ir iš tiesų, Mes siuntėme Mūsą (Mozę) su Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, - ženklais, apreiškimais ir t.t.) ir aiškiais įgaliojimais.
99Jie buvo persekiojami prakeiksmo tame (šio pasaulio apgaulingame gyvenime) ir (taip pat jie bus persekiojami prakeiksmo) Prikėlimo dieną. Blogis, iš tiesų, yra dovana, padovanota [t. y. prakeiksmas (šiame pasaulyje), kurį seks kitas prakeiksmas (Amžinybėje)].
100Tai keletas žinių apie miestų (žmones), kurias Mes pasakojame tau (Muchammedai ﷺ). Iš jų kai kurie (vis dar) stovi, o kai kurie (jau) buvo sudoroti.
101Mes neklaidinome jų, tačiau jie klaidino save patys. Taigi, jų aliha (dievai), kiti nei Allahas, kurių jie šaukėsi, niekuo jiems nedavė naudos, kai atėjo jūsų Viešpaties Įsakymas, nei jie pridėjo jiems ko nors daugiau nei sunaikinimą.
103Iš tiesų, tame yra neabejotina pamoka tiems, kurie bijo Amžinybės kančios. Tai yra Diena, kurią žmonija bus surinkta kartu, ir tai yra Diena, kai viskas (dangų ir žemės gyventojai) dalyvaus.
١٠٤وَمَا نُؤَخِّرُهُ إِلَّا لِأَجَلٍ مَعْدُودٍ
104Ir Mes atidedame tai tik (jau) nustatytam terminui.
107Jie gyvens ten visą laiką, kol truks dangūs ir žemė, išskyrus jei jūsų Viešpats panorės kitaip. Iš tiesų, jūsų Viešpats yra visa, ko Jis ketina (arba nori) Darytojas.
108O tie, kurie yra palaimintieji, jie bus Rojuje, gyvenantys ten visą laiką kol truks dangūs ir žemė, išskyrus jei jūsų Viešpats panorės. Dovana be pabaigos.
109Taigi, neabejok (Muchammedai ﷺ) dėl to, ką tie žmonės (pagonys ir daugiadieviai) garbina. Jie negarbina nieko kito, tik tai, ką jų tėvai garbindavo iki (jų). Ir iš tiesų, Mes atlyginsime jiems pilną jų dalį be sumažinimo.
110Iš tiesų, Mes davėme Knygą Mūsai (Mozei), tačiau ten kilo ginčai ir jei ne Žodis, kuris buvo prieš tai paskelbtas tavo Viešpaties, reikalas tarp jų būtų išspręstas, ir iš tiesų, jie yra rimtoj abejonėj dėl to (šio Korano).
112Taigi, stovėk (prašyk Allaho padaryti tave) tu (Muchammedai ﷺ) tvirtai ir tiesiai (islamo monoteizmo religijoje) kaip tau įsakyta ir tiems (tavo kompanjonams), kurie atsigręžia į Allahą) atgailoje su tavimi, ir neperženk (Allaho Teisinių Ribų). Iš tiesų, Jis yra Visa Matantis tai, ką tu darai.
114Ir atlik As-Salat (Ikamat as-Salat) dviejuose dienos galuose ir kai kuriomis nakties valandomis [t. y. penkias privalomas Salat (maldas)]. Iš tiesų, geri darbai panaikina blogus darbus (t. y. mažas nuodėmes). Tai priminimas (patarimas) dėmesingiems (tiems, kurie priima patarimą).
116Jei tik būtų buvę tarp kartų iki jūsų žmonių, turėjusių išmintį, draudusių (kitiems) Al-Fasad (netikėjimą, daugiadievystę, ir visų rūšių nusikaltimus ir nuodėmes) žemėje (tačiau nebuvo) – išskyrus kelis iš tų, kuriuos Mes išgelbėjome iš jų tarpo! Tie, kurie darė bloga, sekiojo mėgavimusi (šio pasaulio) gyvenimo gerais dalykais ir buvo Mudžrimūn (nusikaltėliai, netikintieji Allahą, daugiadieviai, nuodėmiautojai).
118Ir jei jūsų Viešpats būtų panorėjęs, Jis tikrai galėjo sukurti žmoniją viena Umma [tauta arba bendruomene (sekančia viena religija, t. y. islamu)], tačiau jie nesiliaus ginčijęsi.
119Išskyrus tą, kuriam jūsų Viešpats suteikė Savo Gailestingumą (sekė tiesa – islamiškuoju monoteizmu) ir tam Jis sukūrė juos. Ir jūsų Viešpaties Žodis buvo išpildytas (t. y. Jo Žodžiai): „Iš tiesų, aš užpildysiu Pragarą kartu džinais su žmonėmis.“
120Ir visa, ką Mes pasakojame tau (Muchammedai ﷺ) iš žinių apie Pasiuntinius yra tam, kad sustiprintume ir sutvirtintume tuo tavo širdį. Ir tame (šiame Korano skyriuje) atėjo pas tave tiesa, kaip ir perspėjimas bei priminimas tikintiesiems.
123Ir Allahui priklauso dangų ir žemės Ghaib (Nematoma) ir pas Jį sugrįžta visi reikalai (sprendimui). Taigi, garbink Jį (Muchammedai ﷺ) ir pasitikėk Juo. Ir tavo Viešpats suvokia tai, ką jūs (žmonės) darote.“