1Visi šlovinimai ir padėkos Allahui, Kuris (Vienas) sukūrė dangus ir žemę, ir davė pradžią tamsai ir šviesai. Tačiau tie, kurie netiki, laiko kitus lygiais savo Viešpačiui.
2Jis yra Tas, Kuris sukūrė jus iš molio, ir tada nustatė (nustatytą) terminą (jums mirti). Ir pas Jį yra dar vienas apibrėžtas terminas (kada jūs būsite prikelti), tačiau jūs abejojate (Prikėlimu).
3Ir Jis yra Allahas (garbinamas Vienintelis) danguose ir žemėje. Jis žino tai, ką jūs nuslepiate, ir tai, ką jūs atskleidžiate, ir Jis žino, ką jūs įgyjate (gerą ar blogą). (Žr. ają 43:84)
4Ir kada tik Aja (ženklas) ateina pas juos iš jų Viešpaties Ajat (įrodymų, įkalčių, eilučių, pamokų, ženklų, apreiškimų ir t. t.), jie nusigręžia nuo jo.
6Argi jie nematė, kiek kartų iki jų Mes sunaikinome, kurias Mes įkurdinome žemėje taip, kaip Mes neįkurdinome jūsų? Ir Mes gausiai pylėme ant jų lietų iš dangaus ir privertėme upes tekėti po jais. Tačiau Mes sunaikinome juos už jų nuodėmes, ir Mes sukūrėme po jų kitas kartas.
7Ir net jei Mes nuleistume tau (Muchammedai ﷺ ) Žinią, užrašytą ant popieriaus, kad jie galėtų ją paliesti savo rankomis, netikintieji būtų sakę: „Tai niekas kitas, tik akivaizdūs burtai!”.
9Ir jei Mes būtume paskyrę jam angelą, Mes iš tikrųjų būtume padarę jį žmogumi, ir būtume be abejonės supainioję juos tame, kame jie jau yra susipainioję (t. y. dėl Pranašo Muchammedo ﷺ Žinios).
12Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Kam priklauso viskas, kas yra danguose ir žemėje?“ Sakykite: „Allahui. Jis įsakė Sau Gailestingumą. Iš tikrųjų Jis surinks jus visus Prikėlimo Dieną, dėl kurios nėra abejonės. Tie, kurie pasiklydo, netikės [Allahą kaip vienintelį Ilah (Dievą), ir Muchammedą ﷺ kaip vieną iš Jo Pasiuntinių, ir Prikėlimą].
14Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Ar turėčiau aš laikyti Vali (Padėjėju, Globėju, Viešpačiu arba Dievu) ką nors kitą nei Allahas, dangų ir žemės Kūrėjas? Ir tai Jis, Kuris maitina, tačiau nėra maitinamas.“ Sakyk: „Iš tiesų, man įsakyta būti pirmuoju iš tų, kurie paklūsta Allahui (kaip musulmonai).“ Ir nebūk tu (Muchammedai ﷺ ) iš Mušrikūn [daugiadievių, pagonių, stabmeldžių ir netikinčiųjų Allaho Vienumu].
19Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Kas yra didingiausias liudijime?“ Sakyk: „Allahas (Didingiausiasis!) yra Liudytojas tarp manęs ir jūsų. Šis Koranas buvo apreikštas man, kad su juo aš galėčiau įspėti jus ir visus, ką jis pasieks. Ar galite jūs tikrai paliudyti, kad šalia Allaho yra kitų alihah (dievų)?“ Sakyk: „Aš (taip) neliudiju!” Sakyk: „Bet iš tiesų Jis (Allahas) yra vienintelis vienas Ilah (Dievas). Ir tikrai aš nekaltas dėl to, ką jūs priskiriate Jam garbinime.“
20Tie, kuriems Mes davėme Raštą (judėjai ir krikščionys), atpažįsta jį (t. y. Muchammedą ﷺ kaip Allaho Pasiuntinį, ir jie taip pat žino, kad nėra jokio kito Ilah (Dievo), tik Allahas ir islamas yra Allaho tikėjimas), kaip jie atpažįsta savo pačių sūnus. Tie, kurie pametė (sunaikino) save, netikės.
21Ir kas yra įžūlesnis ir daro daugiau neteisybių, nei tas, kuris sukuria melą apie Allahą arba atmeta Jo Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas ar apreiškimus)? Iš tiesų, Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai) niekada nebus sėkmingi.
22Ir Dieną, kai Mes surinksime juos visus kartu, tada Mes tarsime tiems, kurie priskyrė partnerius (Mums garbinime): „Kur yra jūsų partneriai (netikros dievybės), kurias jūs gindavote (kaip Allaho partnerius garbinime)?“
23Tada nebus (likusio) jokio Fitna (atsikalbinėjimų arba žodžių, arba argumentų) jiems, tik sakyti: „Prisiekiame Allahu, mūsų Viešpačiu, mes nebuvom tie, kurie priskirdavo kitus Allahui garbinime.“
25Ir iš jų yra kai kurie, kurie klauso tavęs. Tačiau Mes uždėjome šydus ant jų širdžių, taigi jie to nesupranta, ir kurtumą jų ausyse. Ir net jei jie matys kiekvieną Ają (įrodymą, įkaltį, eilutę, pamoką, ženklą, apreiškimą ir t. t.), jie netikės tuo iki tokio lygio, kad atėję pas tave su tavimi ginčytis, netikintieji sako: „Tai niekas kitas, tik senovės žmonių pasakos.“
26Ir jie sulaiko kitus nuo jo (nuo sekimo Pranašu Muchammedu ﷺ ) ir jie patys laikosi atokiai nuo jo, ir (taip elgdamiesi) jie nenaikina nieko kito, tik patys save, nors jie (to) nesuvokia.
27Jei tik tu galėtum pamatyti, kai jie bus laikomi virš (Pragaro) Ugnies! Jie sakys: „Kad tik mes būtume nusiųsti atgal (į žemę)! Tada mes neneigtume mūsų Viešpaties Ajat (įrodymų, įkalčių, eilučių, pamokų, apreiškimų ir t. t.), ir būtume mes iš tikinčiųjų!”
28Ne, jiems tapo akivaizdu tai, ką jie prieš tai slėpė. Tačiau jei jie būtų grąžinti (į žemę), jie be abejonės sugrįžtų į tai, kas jiems buvo draudžiama. Ir iš tiesų, jie yra melagiai.
30Jei tik tu galėtum pamatyti, kai jie bus laikomi (atvesti ir priversti stovėti) priešais savo Viešpatį! Jis sakys: „Argi nėra tai (Prikėlimas ir atsiskaitymas) tiesa?“ Jie sakys: „Taip, prisiekiame mūsų Viešpačiu!”Jis tada tars: „Taigi ragaukite jūs kančią, nes jūs netikėjote.“
31Jie tikrai yra pralaimėtojai, kurie neigė savo Susitikimą su Allahu, kol staiga Valanda (mirties ženklai) juos ištiko ir jie sako: „Deja, mums, kad mes nemąstėme apie tai.“ kai jie neš savo naštą ant nugarų. Ir bloga iš tiesų yra našta, kurią jie neš!
32Ir šis žemiškasis gyvenimas yra ne kas kita, kaip žaidimas ir linksmybės. Tačiau, daug geriau yra namas Amžinybėje tiems, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. ają 2:2). Argi tada tu nesuprasi?
33Mes tikrai žinome širdgėlą, kurią sukelia tau (Muchammedai ﷺ ) jų žodžiai: tai ne tave jie atstumia, tačiau tai yra Allaho Eilutės (Koranas), kurias Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai) neigia.
34Iš tiesų, (daugybė) Pasiuntinių buvo nepriimti iki tavęs (Muchammedai ﷺ ), tačiau kantriai jie kentė atsižadėjimą, ir jie buvo užgauti, kol Mūsų Pagalba pasiekė juos, ir niekas negali pakeisti Allaho Žodžių (Sprendimų). Iš tiesų, jus pasiekė žinia (naujienos) apie Pasiuntinius (iki jūsų).
35Jei jų bjaurėjimasis (tavimi, Muchammedai ﷺ , ir tuo, su kuo tu buvai siųstas) yra tau sunkus (ir tu negali būti kantrus dėl jų kenkimo tau), tada, jei tu galėtum, ieškok urvo žemėje arba kopėčių į dangų, kad galėtum atnešti jiems ženklą (tačiau tu negali to padaryti, taigi būk kantrus). Ir jei Allahas panorėtų, Jis galėtų (visus) juos surinkti kartu į teisingą vedimą, taigi nebūkite jūs iš tų, kurie yra Al-Džahilūn (neišmanantieji).
36Tik tie, kurie klausosi (Pranašo Muchammedo ﷺ Žinios), atsilieps (turės naudos iš to), tačiau dėl mirusiųjų (t. y. netikinčiųjų), Allahas prikels juos, o tada pas Jį jie bus sugrąžinti (gauti savo atlygį).
37Ir jie sakė: „Kodėl joks ženklas neatsiunčiamas jam iš jo Viešpaties?“ Sakyk: „Allahas yra tikrai Galintis atsiųsti ženklą, tačiau dauguma iš jų nežino.“
38Nėra jokio judančio (gyvo) kūrinio žemėje, nei paukčio, kuris skraido savo dviem sparnais, tačiau yra bendruomenės kaip jūsų. Mes neapleidome nieko Knygoje, tada pas savo Viešpatį jie (visi) bus surinkti.
39Tie, kurie atmeta Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) yra kurti ir nebylūs tamsoje. Allahas paklaidina tą, ką Jis nori, ir Jis išveda į Tiesų Kelią tą, ką Jis nori.
40Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Pasakykite man, jei Allaho Bausmė ateis pas jus, arba Valanda ateis pas jus, ar jūs tada šauktumėtės ko nors kito nei Allahas? (Atsakykite), jei esate teisingi!“
41Ne, Jo Vienintelio jūs šauktumėtės ir, Jei jis panorėtų, Jis pašalintų tą (kančią) dėl kurios jūs Jo šaukėtės, ir jūs tada pamirštumėte visus partnerius, kuriuos priskyrėte (Jam garbinime)!
42Iš tiesų, Mes siuntėme (Pasiuntinius) daugybei tautų iki tavęs (Muchammedai ﷺ ). Ir Mes suteikėme jiems nepaprastą skurdą (arba turto praradimą) ir sveikatos netekimą (per nelaimes), kad jie nusižemintų (tikėtų nuolankiai).
43Kai Mūsų Bausmė pasiekė juos, kodėl jie tada nenusižemino (netikėjo nuolankiai)? Tačiau, jų širdys sukietėjo ir Šaitan (Šėtonas) padarė teisingai atrodančiu jiems tai, ką jie darydavo.
44Taigi, kai jie pamiršo (perspėjimą), kuriuo jiems buvo priminta, Mes atvėrėme jiems visų (malonių) dalykų vartus, kol jų mėgavimosi tuo, kas jiems buvo suteikta, metu, staiga Mes paėmėme juos (nubausti), ir štai! Jie pasinėrė į pražūtį su dideliu gailesčiu ir sielvartu.
45Taigi šaknys žmonių, kurie blogai elgėsi, buvo nukirstos. Ir visi šlovinimai ir padėkos yra Allahui, Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpačiui.
46Sakyk (netikintiesiems): „Pasakykite man, jei Allahas atimtų jūsų klausą ir jūsų regėjimą, ir užantspauduotų jūsų širdis, koks kitas ilah (dievas) nei Allahas galėtų tai jums grąžinti?“ Pažvelkite, kaip įvairiai Mes aiškiname Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), tačiau jie vis tiek nukrypsta.
47Sakyk: „Pasakykite man, jei Allaho bausmė netikėtai jus užklups (naktį) arba atvirai (dieną), ar bus sunaikintas kas kitas, išskyrus Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius)?“
48Ir Mes siuntėme Pasiuntinius tik kaip geros žinios nešėjus ir kaip perspėtojus. Taigi, kas tiki ir daro teisingus gerus darbus, tiems nebus baimės, anei jie liūdės.
49Tačiau tie, kurie atmetė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), kančia palies juos dėl jų netikėjimo (ir dėl to, kad jie slėpė Muchammedo ﷺ Žinią).
50Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Aš nesakau jums, kad su manimi yra Allaho lobiai, nei (to, kad) aš žinau Nematomą, nei sakau jums, kad aš esu angelas. Aš tik seku tuo, kas man apreikšta.“ Sakyk: „Argi aklieji ir tie, kurie mato, vienodi? Argi tada jūs neapmąstysite?“
51Ir įspėkite su tuo (Koranu) tuos, kurie bijo, kad jie bus surinkti priešais savo Viešpatį, kai nebus nei globėjo, nei užtarėjo jiems prieš Jį, tam, kad jie bijotų Allaho ir vykdytų savo pareigas Jam (susilaikydami nuo nuodėmių darymo ir darydami visų rūšių gerus darbus, kuriuos Jis įsakė).
52Ir neišvykite tų, kurie šaukiasi savo Viešpaties, ryte ir popietę, siekdami Jo Veido. Jūs nesate atsakingi už juos dėl nieko, ir jie nėra atsakingi už jus dėl nieko, kad jūs galėtumėte išvyti juos ir taip tapti Zalimūn (neteisingais).
53Taip Mes išbandėme kai kuriuos iš jų kitais, kad jie galėtų sakyti: „Ar tai tie (vargšai tikintieji), kuriuos Allahas apdovanojo iš mūsų tarpo?“ Argi Allahas nežino geriausiai tų, kurie yra dėkingi?
54Kai tie, kurie tiki Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.) ateina pas jus, sakykite: „Salamun Alaikum (taika jums).“ Jūsų Viešpats įrašė (įsakė) Gailestingumą Sau, kad jei kuris iš jūsų elgiasi blogai iš nežinojimo, ir po to gailisi ir daro teisingus gerus darbus (paklusdamas Allahui), tada tikrai, Jis yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.
55Ir taip Mes smulkiai aiškiname Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), kad Mudžrimūn (nusikaltėlių, daugiadievių, nuodėmingųjų) kelias taptų aiškus.
56Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Man buvo uždrausta garbinti tuos, kurių jūs šaukiatės (garbindami) šalia Allaho.“ Sakyk: „Aš neseksiu jūsų tuščiais norais. Jei taip daryčiau, nuklysčiau ir nebūčiau iš teisingai vedamųjų.“
57Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Aš esu aiškus savo Viešpaties (islamiškojo monoteizmo) įrodymas, tačiau jūs tai neigiate (tiesą, kuri atėjo man iš Allaho). Aš neatnešiau to, ko jūs nekantraudami prašotės (kančios). Sprendimas priklauso tik Allahui, Jis paskelbia tiesą, ir Jis yra Geriausias iš Teisėjų.“
58Sakyk: „Jei aš turėčiau tai, ko jūs nekantraudami prašotės (kančią), sprendimas būtų iš karto priimtas tarp manęs ir jūsų, tačiau Allahas geriausiai žino Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius).“
59Ir pas Jį yra Ghaib (viso, kas paslėpta) raktai, niekas nežino jų, tik Jis. Ir Jis žino viską, kas yra žemėje ir jūroje. Nenukrenta lapas, apie kurį Jis nesužino. Nėra grūdo žemės tamsybėje, nei nieko šviežio ar sudžiūvusio, kas nebūtų įrašyta Aiškiame Įraše.
60Tai Jis, Kuris paima jūsų sielas naktį (kai jūs miegate), ir turi žinias apie viską, ką jūs darėte dieną, tada Jis pakelia (pažadina) jus vėl, kad būtų išpildytas nustatytas terminas (jūsų gyvenimas), tada (pabaigoje) pas Jį bus jūsų sugrįžimas. Tada Jis praneš jums apie tai, ką jūs darydavote.
61Jis yra Nenugalimas, (Aukščiausiasis) virš Savo vergų, ir Jis siunčia sargus (angelus, serginčius ir užrašančius visus žmogaus gerus ir blogus darbus) virš jūsų, iki kol mirtis pasiekia vieną iš jūsų, Mūsų Pasiuntiniai (mirties angelas ir jo padėjėjai) paima jo sielą ir jie niekada neapleidžia savos pareigos.
62Tada jie grąžinami pas Allahą, jų Tikrąjį Maula [Tikrąjį Šeimininką (Dievą), Teisingąjį Viešpatį (kad jiems atlygintų)]. Iš tiesų, Jam priklauso sprendimas ir Jis yra Greičiausias atsiskaityti.
63Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Kas išgelbėja jus iš žemės ir jūros tamsybių (pavojų, tokių kaip audros), (kai) jūs šaukiatės Jo nuolankiai ir slapčiomis (sakydami): Jei tik Jis (Allahas) išgelbės mus iš šio (pavojaus), mes tikrai būsime dėkingi.“
65Sakyk: „Jis turi galią atsiųsti jums kančią iš viršaus, ir iš po jūsų pėdų, arba apdengti jus painiava jūsų tarpusavio nesantaikoje, ir priversti jus patirti vienas kito žiaurumą.“ Pažvelkite, kaip įvairiai Mes aiškiname Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), tam, kad jie suprastų.
68Ir kai tu (Muchammedai ﷺ ) matai tuos, kurie įsitraukę į apgaulingus pokalbius apie Mūsų (Korano) Eilutes, šaipydamiesi iš jų, venk jų, kol jie pakeis temą. Ir jei Šaitan (Šėtonas) priverčia tave užmiršti, tada po to, kai prisiminsi, nesėdėk kartu su tais žmonėmis, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai).
69Tie, kurie bijo Allaho, vykdo savo pareigas Jam ir vengia blogio, nėra atsakingi už juos (netikinčiuosius) jokiu atveju, tačiau (jų pareiga) yra priminti jiems, kad jie bijotų Allaho (ir susilaikytų nuo šaipymosi iš Korano). [Šios ajos nuostatos buvo panaikintos aja 4:140].
70Ir palikite vienus tuos, kurie laiko savo tikėjimą žaidimu ir linksmybėmis, ir kuriuos apgavo šis žemiškasis gyvenimas. Tačiau priminkite (jiems) su juo (Koranu), kad žmogus nepasiduotų sunaikinimui už tai, ką jis įgijo, kai jis neras sau nei globėjo nei užtarėjo be Allaho, ir net jei jis siūlys išpirką – ji nebus iš jo priimta. Tokie yra tie, kurie pasiduoda sunaikinimui už tai, ką jie įgijo. Jiems bus gėrimas – verdantis vanduo ir skausminga kančia, nes jie netikėjo.
71Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Argi mes šauksimės kitų šalia Allaho (netikrų dievybių), kurie negali mums padaryti nei ką gero, nei pakenkti, ir argi mes apsigręšime ant kulnų po to, kai Allahas išvedė mus (į tikrąjį monoteizmą)? - kaip tą, kurį Šajatin (šėtonai) paklaidino painiavos žemėje, jo kompanjonai kviečia jį į teisingą vedimą (sakydami): „Eikš pas mus!“ Sakyk: „Iš tiesų, Allaho Teisingas Vedimas yra vienintelis teisingas vedimas ir mums buvo liepta paklusti Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpačiui,
73Tai Jis, Kuris sukūrė dangus ir žemę tiesoje, ir Dieną (t. y. Prikėlimo Dieną) Jis sakys: „Būk!“ - ir tai yra! Jo Žodis yra Tiesa. Jo Valdžia bus tą Dieną, kai bus pučiamas Trimitas. Visa Žinantis apie nematomą ir matomą. Jis yra Visa Išmanantis, Gerai Žinantis (apie visus dalykus).“
74Ir (atminkite), kai Ibrahimas (Abraomas) sakė savo tėvui Azarui: „Ar laikai stabus kaip alihah (dievybėmis)? Iš tiesų, aš matau, kad tu ir tavo žmonės yra akivaizdžiai paklydę.“
76Kai naktis uždengė jį tamsa, jis pamatė žvaigždę. Jis tarė: „Tai mano viešpats.“ Tačiau, kai ji nusileido, jis tarė: „Man nepatinka tie, kurie nusileidžia.“
77Kada jis pamatė kylantį mėnulį, jis tarė: „Tai yra mano viešpats.“ Tačiau, kai jis nusileido, jis tarė: „Jei mano Viešpats neves manęs teisingai, aš tikrai būsiu tarp tų žmonių, kurie paklydo.“
78Kai jis pamatė kylančią saulę, jis tarė: „Tai mano viešpats. Tai didingiau.“ Tačiau kai ji nusileido, jis tarė: „Mano žmonės, aš iš tiesų nepriklausau nuo to, ką jūs priskiriate partneriais (Allahui garbinime).
79Iš tiesų, aš atsukau savo veidą į Tą, Kuris sukūrė dangus ir žemę Hanifa (islamiškuoju monoteizmu, t. y. negarbinimą nieko kito, tik Vienintelį Allahą) ir aš nesu iš Al-Mušrikūn.“ (Žr. ają 2:105).
80Jo žmonės ginčijosi su juo. Jis sakė: „Ar jūs ginčijatės su manimi dėl Allaho, kai Jis mane išvedė į teisingą kelią, ir aš nebijau tų, kuriuos jūs priskiriate Jam (Allahui) garbinime. (Nieko man nenutiks), išskyrus kai mano Viešpats (Allahas) ko nors panorės. Mano Viešpats gerai supranta Savo Žinojimu visus reikalus. Argi jūs tada neatsiminsite?
81„Ir kaip aš turėčiau bijoti tų, kuriuos jūs priskiriate garbinime Allahui (nors jie negali nei padėti, nei pakenkti), kai jūs nebijote to, kad jūs priskiriate garbinime Allahui tai, dėl ko Jis nesiuntė jums jokio leidimo. (Taigi) kas iš dviejų turi daugiau teisių būti saugūs? Jei tik jūs žinotumėte.“
82Tai tie, kurie tiki (Allaho Vienumu ir negarbina nieko kito tik Jį Vienintelį) ir nemaišo savo tikėjimo su Zulm (nuodėme, t. y. kitų nei Allahas garbinimu), (tik) jiems yra saugumas ir jie yra teisingai vedami.
83Ir tai buvo Mūsų Įrodymas, kurį Mes suteikėme Ibrahimui (Abraomui) prieš jo žmones. Mes išaukštiname tą, ką Mes norime rangais. Be abejonės, jūsų Viešpats yra Visa Išmanantis, Visa Žinantis.
84Ir Mes suteikėme jam Ishaką (Izaoką) ir Jakūbą (Jokūbą), abu iš jų Mes teisingai vedėme, o prieš jį, Mes vedėme teisingai Nūhą (Nojų), ir iš jo palikuonių Davūdą (Dovydą), Suleimaną (Saliamoną), Ajūbą (Jobą), Jūsufą (Juozą), Mūsą (Mozę) ir Harūną (Aroną). Taip Mes apdovanojame Al-Muhsinūn (gera darančius – žr. ajos 9:120 išnašą).
86Ir Ismailį (Izmaelį) ir Al-Jasą (Elišą) ir Jūnusą (Joną) ir Lūtą (Lotą), kiekvieną iš jų Mes išaukštinome virš Alamyn [(jų laikų) žmonijos ir džinų].
88Tai yra Allaho Teisingas vedimas, kuriuo Jis išveda tą, ką Jis nori iš Savo vergų. Tačiau, jei jie priskyrė garbinime kitus Allahui, visa, ką jie darė neduos jiems jokios naudos.
89Jie yra tie, kuriems Mes suteikėme Knygą, Al-Hukm (tikėjimo normų supratimą) ir Pranašavimą. Tačiau, jei jie tuo netiki (Knygą, Al-Hukm ir Pranašavimą), tada iš tiesų, Mes patikėjome tai žmonėms (tokiems kaip Pranašo Muchammedo ﷺ kompanjonai), kurie nėra netikintys tuo.
90Jie yra tie, kuriuos Allahas teisingai išvedė. Taigi, sekite jų vedimu. Sakyk: „Neprašau aš iš jūsų jokio atlygio už tai (Koraną). Tai tik priminimas Alamyn (žmonijai ir džinams).“
91Jie (judėjai, kureišų genties pagonys, stabmeldžiai) neįvertino Allaho vertinimu, tinkamu Jam, kai jie sakė: „Nieko (apreiškimu) Allahas nenuleido jokiam žmogui.“ Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Kas tada nuleido Knygą, kurią Mūsa (Mozė) atnešė, šviesą ir teisingą vedimą žmonijai, kurį jūs (judėjai) suskirstėte (padalinote) į popieriaus lapus, nuslėpdami (dalį to) ir atskleisdami daug. O jūs (tikintieji Allahą ir Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ ) buvote išmokyti (per Koraną) to, ko nei jūs, anei jūsų tėvai žinojo.“ Sakyk: „Allahas (nuleido tai).“ Tada palik juos linksmintis savo bergždžiuose ginčuose.
92Ir tai (Koranas) yra palaiminta Knyga, kurią Mes nuleidome, patvirtinanti (apreiškimus), kas atėjo iki to, tam, kad jūs perspėtumėte Miestų Motiną (t. y. Mekką) ir visus aplink ją. Tie, kurie tiki Amžinybę, tiki jį (Koraną) ir jie yra ištikimi saugodami savo Salat (maldas).
93Ir kas gali būti neteisesnis, nei tas, kuris kuria melą apie Allahą arba sako: „Apreiškimas atėjo man.“ kai joks apreiškimas jam neatėjo apie nieką. Ir kuris sako: „Aš apreikšiu panašiai, ką Allahas apreiškė.“ Ir jei tik jūs galėtumėte matyti, kai Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai) yra mirties agonijose, kai angelai tiesia savo rankas (sakydami): „Atiduokite savo sielas! Šią dieną jums bus atlyginta žeminančia kančia už tai, kad jūs kalbėdavote prieš Allahą kita nei tiesą. Ir jūs atmesdavote Jo Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) nepagarbiai!“
94Ir tikrai, jūs atėjote pas Mus vieni (be turto, draugų ar ko kito), kaip Mes sukūrėme jus pirmąjį kartą. Jūs palikote savo užnugaryje visa, ką Mes jums suteikėme. Mes nematome su jumis jūsų užtarėjų, kuriuos jūs teigėte esant Allaho partneriais. Dabar visi ryšiai tarp jūsų ir jų buvo nutraukti, ir visa, ką jūs teigėte, išnyko nuo jūsų.
95Iš tiesų, tai Allahas, Kuris priverčia sėklą ir vaisiaus kauliuką (kaip datulės kauliuką) skilti ir sudygti. Jis grąžina gyvuosius iš mirties ir tai Jis, Kuris paima mirštančiuosius iš gyvenimo. Toks yra Allahas, taigi kaip jūs nuklydę nuo tiesos?
97Tai Jis, Kuris išdėliojo žvaigždes jums, kad jūs rastumėte kelią jų pagalba žemės ir jūros tamsybėje. Mes (iš tiesų) išaiškinome detaliai Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) žmonėms, kurie supranta.
98Tai Jis, Kuris sukūrė jus iš vieno žmogaus (Adamo (Adomo)), ir suteikė jums gyvenamąją vietą (žemėje arba jūsų motinos įsčiose) ir saugojimo vietą [žemėje (jūsų kapo duobėse) arba jūsų tėvo strėnose]. Iš tiesų, Mes išaiškinome detaliai Savo apreiškimus (šį Koraną) žmonėms, kurie supranta.
99Tai Jis, Kuris nuleidžia vandenį (lietų) iš dangaus, ir su juo Mes sukeliame visų rūšių augmeniją, ir iš jos Mes išauginame žalius stiebus, iš kurių Mes sunokiname pilnas grūdų varpas. Ir iš datulių, kurių šakelės išaugina datulių kekes, kabančias žemai ir arti, ir vynuogių, alyvuogių ir granatų sodai, visi panašūs (rūšimi) tačiau skirtingi (įvairumu ir skoniu). Pažvelkite į jų vaisius, kai juos pradeda vesti, ir jų prinokimą. Iš tiesų, tame yra ženklai žmonėms, kurie tiki.
100Ir vis tiek jie priskiria džinus partneriais Allahui garbinime, nors Jis sukūrė juos (džinus). Ir jie priskiria klaidingai, be išmanymo, sūnus ir dukteris Jam. Pagerbtas ir Išaukštintas yra Jis virš viso to (blogio), ką jie Jam priskiria.
102Toks yra Allahas, jūsų Viešpats! La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), visko Kūrėjas. Taigi garbinkite Jį (Vienintelį), ir Jis yra Vakil (Globėjas, reikalų Tvarkytojas, Sergėtojas) visų dalykų.
104Iš tiesų, įrodymai atėjo jums iš jūsų Viešpaties, taigi kas mato, darys tai dėl (gero) savo paties, o kas apakina save, darys tai dėl savo paties skriaudos ir aš (Muchammedas ﷺ ) nesu jūsų sergėtojas.
105Taigi, Mes išaiškiname įvairiai Eilutes tam, kad jie (netikintieji) sakytų: „Tu išmokai (Rašto žmonių Knygas ir sukūrei šį Koraną pagal tai).“ ir kad Mes aiškiai perteiktume viską žmonėms, kurie turi supratimą.
106Sek tuo, kas buvo atskleista tau (Muchammedai ﷺ ) iš tavo Viešpaties, La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas tik Allahas) ir atsitrauk nuo Al-Mušrikūn.
107Jei Allahas būtų panorėjęs, jie nebūtų priskyrę kitų Jam garbinime. Ir Mes nepadarėme tavęs jų sergėtoju, nei esi tu Vakil (reikalų tvarkytojas, saugotojas, globėjas) jiems.
108Ir neįžeidinėkite tų, kuriuos jie (netikintieji) garbina šalia Allaho, kad jie neįžeidinėtų Allaho neteisingai, neturėdami žinojimo. Taip Mes padarėme kiekvienam žmogui jo darbus atrodančius teisingai. Tada pas jų Viešpatį yra jų sugrįžimas ir Jis tada jiems praneš apie viską, ką jie darydavo.
109Ir jie prisiekia stipriausiomis savo priesaikomis Allahu, kad jei jiems ateitų ženklas, jie tikrai patikėtų juo. Sakyk: „Ženklai yra tik pas Allahą ir kas privers jus (musulmonai) suvokti, kad (net) jei tai (ženklas) ateitų, jie netikėtų?“
110Ir Mes nugręšime jų širdis ir jų akis (nuo teisingo vedimo), nes jie atsisakė tikėti tuo pirmąjį kartą, ir Mes paliksime juos aklai klajoti jų nuodėmėje.
111Ir net jei Mes būtume nuleidę jiems angelus ir mirusieji būtų kalbėję jiems, ir Mes būtume surinkę kartu viską priešais jų pačių akis, jie nebūtų patikėję, nebent Allahas būtų to norėjęs, tačiau dauguma jų elgėsi neišmanančiai.
112Ir taip Mes paskyrėme kiekvienam Pranašui priešus – Šajatin (šėtonus) iš žmonių ir džinų tarpo, įkvepiančius vienas kitą pagražintomis kalbomis tarsi iliuzija (arba kaip apgaule). Jei tavo Viešpats būtų taip panorėjęs, jie nebūtų taip elgęsi. Taigi palik juos su jų prasimanymais.
113(Ir tai yra tam,) kad širdys tų, kurie netiki Amžinybę palinktų į tai (apgaulę), ir kad jie liktų patenkinti ja, ir kad jie darytų tai, ką jie daro (visų rūšių nuodėmes ir blogus darbus).
114[Sakyk (Muchammedai ﷺ ):] „Ar turėčiau ieškoti kito teisėjo nei Allahas, kai Jis yra Tas, Kuris nuleido jums Knygą (Koraną), detaliai išaiškintą.“ Tie, kuriems Mes davėme Raštą [Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją)] žino, kad tai apreikšta iš jūsų Viešpaties teisingai. Taigi, nebūkite iš tų, kurie abejoja.
116Ir jei jūs paklusite daugumai tų, kurie žemėje, jie paklaidins jus toli nuo Allaho Kelio. Jie neseka niekuo kitu tik spėliojimais, ir jie nedaro nieko kito, tik meluoja.
118Taigi valgykite tą (mėsą), virš kurios buvo ištartas Allaho Vardas (skerdžiant gyvulį), jei jūs esate tikintieji Jo Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.)
119Ir kodėl jūs turėtumėte nevalgyti tos (mėsos), virš kurios buvo ištartas Allaho vardas (skerdžiant gyvulį), kai Jis išaiškino jums detaliai tai, kas jums draudžiama, išskyrus kai verčia būtinumas? Ir tikrai, daugybė paklaidina (žmoniją) savo pačių troškimais, dėl žinių trūkumo. Be abejonės, jūsų Viešpats geriausiai žino prasižengėlius.
121Nevalgykite (tikintieji) tos (mėsos), virš kurios Allaho vardas nebuvo paminėtas (skerdžiant gyvulį), nes tikrai tai yra Fisk (nuodėmė ir nepaklusnumas Allahui). Ir be abejonės, Šajatin (šėtonai) įkvepia savo draugus (iš žmonijos) ginčytis su jumis, ir jei jūs paklusite jiems [padarydami Al-Maita (mirusį gyvulį) leistiną valgyti], tada jūs tikrai būsite Mušrikūn (daugiadieviai); [nes jie (šėtonai ir jų draugai) leido jums valgyti tai, ką Allahas uždraudė valgyti ir jūs paklusote jiems, laikydami tai leistina valgyti, ir taip elgdamiesi jūs garbinate juos, o garbinti kitus, nei Allahą, yra daugiadievystė].
122Ar tas, kuris buvo miręs (be Tikėjimo, neišmanantis ir netikintis), ir Mes suteikėme jam gyvenimą (žinojimą ir Tikėjimą) ir įtaisėme jam šviesą (Tikėjimą), kuria jis gali eiti tarp žmonių, panašus į tą, kuris yra tamsumoje (netikėjime, daugiadievystėje ir veidmainystėje), iš kurios jis niekada negali ištrūkti? Taip netikintiesiems padaryta, kad atrodytų teisinga tai, ką jie darydavo.
123Ir taip Mes paskatinome kiekviename mieste stipriuosius iš jų nuodėmingų žmonių rengti sąmokslą ten. Tačiau nekuria jie sąmokslo, išskyrus tik patys prieš save, ir jie (to) nesuvokia.
124Ir kai ateina jiems ženklas (iš Allaho), jie sako: „Mes netikėsime, kol negausime ko nors panašaus į tai, ką gavo Allaho Pasiuntiniai.“ Allahas geriausiai žino, kam atiduoti Savo Žinią. Pažeminimas ir gėda iš Allaho, ir skausminga kančia apims nusikaltėlius (daugiavievius, nuodėmiautojus) už tai, ką jie planuodavo.
125Ir ką Allahas nori išvesti į teisingą kelią, Jis atveria jų krūtines islamui, o ką Jis nori paklaidinti, Jis padaro jų krūtines užvertomis ir suvaržytomis, lyg jis liptų į dangų. Taip Allahas išreiškia pyktį ant tų, kurie netiki.
128Ir Dieną, kai Jis surinks juos (visus) kartu (ir sakys): „Džinų susirinkime, daugybę žmonių jūs paklaidinote.“ O jų Aulija (draugai ir padėjėjai) iš žmonių tarpo sakys: „Mūsų Viešpatie, mes turėjome naudos vieni iš kitų, tačiau dabar pasiekėme nustatytą terminą, kurį Tu nustatei mums.“ Jis tars: „Ugnis yra jūsų gyvenamoji vieta, ir jūs gyvensite ten amžinai, išskyrus jei Allahas panorės kitaip. Be abejonės, jūsų Viešpats yra Visa Išmanantis, Visa Žinantis.“
129Ir taip Mes padarome Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius) Aulija (globėjais ir padėjėjais) vienas kitam (nusikaltimuose), dėl to, ką jie įgydavo.
130Džinų ir žmonijos susirinkime! „Argi pas jus neatėjo Pasiuntiniai iš jūsų tarpo, recituojantys jums Mano Eilutes ir įspėjantys jus dėl jūsų susitikimo šią Dieną?“ Jie sakys: „Mes liudijame patys prieš save.“ Tai šis žemiškasis gyvenimas juos suklaidino. Ir jie liudys patys prieš save, kad jie buvo netikintieji.
131Taip yra todėl, kad jūsų Viešpats nesunaikintų miestų (gyventojų) dėl jų blogų darbų (t. y. partnerių priskyrimo Allahui garbinime), jei jų žmonės būtų nežinoję (todėl buvo siunčiami Pasiuntiniai).
133Ir jūsų Viešpats yra Turtingas (Nepriklausomas nuo bet kokių poreikių), kupinas Gailestingumo. Jei jis panori, Jis gali sunaikinti jus, ir jūsų vietoje sukurti tuos, kurių Jis nori kaip jūsų įpėdinių, taip pat kaip Jis išaugino jus iš kitų žmonių sėklos.
135Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Mano žmonės, elkitės pagal save, tikrai, aš taip pat elgiuosi (savo būdu), ir jūs sužinosite, kuriems iš mūsų bus (laiminga) pabaiga Amžinybėje. Be abejonės Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai) nebus sėkmingi.“
136Ir jie priskiria Allahui dalį ariamos žemės ir galvijų, kuriuos Jis sukūrė, ir jie sako: „Tai Allahui pagal jų tvirtinimus, o tai – mūsų (taip vadinamiems Allaho) partneriams.“ Tačiau dalis jų (taip vadinamų Allaho) „partnerių“ nepasiekia Allaho, nors Allaho dalis pasiekia jų (taip vadinamus Allaho) „partnerius“! Blogas yra būdas, kuriuo jie priima sprendimus!
137Ir tokiu būdu daugybei Mušrikūn (daugiadievių – žr. ają 2:105) jų (taip vadinami Allaho) „partneriai“ padarė atrodant teisingą savo vaikų žudymą tam, kad nuvestų juos į savo pačių susinaikinimą ir supainiotų jų tikėjime. Ir jei Allahas būtų panorėjęs, jie nebūtų taip pasielgę. Taigi, palikite juos vienus su savo prasimanymais.
138Ir pagal jų tvirtinimą, jie sako, kad tokie ir tokie galvijai bei javai yra draudžiami ir niekas neturėtų jų valgyti, išskyrus tuos, kuriems mes leidžiame. Ir (jie sako, kad) yra galvijų, draudžiamų naudoti nešuliams (arba bet kokiam darbui), ir galvijų, virš kurių (skerdžiant) Allaho Vardas nėra tariamas. Meluoja prieš Jį (Allahą). Jis atlygins jiems už tai, ką jie prasimanydavo.
139Ir jie sako: „Tai, kas yra tokių ir tokių galvijų pilvuose (pienas arba vaisius) yra tik mūsų vyrams, ir draudžiama mūsų moterims (mergaitėms ir moterims), tačiau jei jis gimsta miręs, tada visi jį dalinasi.“ Jis nubaus juos už jų priskyrimą (tokių melagingų nurodymų Allahui). Iš tiesų, Jis yra Visa Išmanantis, Visa Žinantis.
140Iš tikrųjų paklydę yra tie, kurie žudė savo vaikus, kvailai, neišmanydami, ir (kurie) uždraudė tai, ką Allahas suteikė jiems, sukurdami melą prieš Allahą. Jie iš tiesų nuklydo ir nebuvo teisingai vedami.
141Ir tai yra Jis, Kuris išveda sodus virš stovų ir be jų, ir datulių palmes, ir skirtingų formų ir skonių javus (jų vaisius ir jų sėklas), ir alyvuoges, ir granatus, panašius (rūšimi) ir skirtingus (skoniu). Valgykite jų vaisius, kai jie sunoksta, tačiau mokėkite nuo to tai, kas priklauso (jo Zakat, pagal Allaho Įsakymą vieną dešimtąją arba vieną dvidešimtąją vertės) jų derliaus nuėmimo dieną, ir nešvaistykite. Iš tiesų, Jis nemėgsta Al-Musrifūn (tų, kurie švaisto),
142Ir iš galvijų (yra kai kurie) nešuliams (kaip kupranugariai) ir (yra kai kurie) maži (negebantys nešti nešulių, tokie kaip avys ir ožkos – maistui, mėsai, pienui ir vilnai). Valgykite iš to, ką Allahas suteikė jums, ir nesekite Šaitan (Šėtono) pėdsakais. Iš tiesų, jis yra jums aiškus priešas.
143Aštuonios poros: dvi avys (vyriškosios ir moteriškosios giminės), ir dvi ožkos (vyriškosios ir moteriškosios giminės). Sakyk: „Argi Jis uždraudė du vyriškosios giminės ir dvi moteriškosios giminės, arba (jaunus) kurie dviejų moteriškos giminės įsčių apsupti? Suteikite man žinias, jei esate teisingi.“
144Ir du kupranugariai (vyriškosios ir moteriškosios giminės) ir du jaučiai (vyriškosios ir moteriškosios giminės). Sakyk: „Argi Jis uždraudė du vyriškosios giminės ir dvi moteriškosios giminės, arba (jaunus), kurie dviejų moteriškos giminės įsčių apsupti? Ar jūs buvote tada, kai Allahas įsakė tokį dalyką? Tad kas elgiasi blogiau nei tas, kuris kuria melą prieš Allahą, kad paklaidintų žmoniją be žinojimo. Be abejonės, Allahas neveda teisingai žmonių, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai).“
145Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Aš nerandu nieko tame, kas man buvo apreikšta, kad būtų draudžiama valgyti tam, kuris nori valgyti tai, išskyrus jei tai Maita (miręs gyvūnas) arba išsiliejęs kraujas (skerdžiant ar panašiai), arba kiaulės mėsa (kiauliena). Nes tai tikrai yra nešvari ir bedieviška (neleistina) mėsa (gyvūno), kuris yra paskerdžiamas kaip auka kitiems, nei Allahas (arba paskerdžiama dievybėms arba virš kurių Allaho Vardas nebuvo paminėtas skerdžiant). Tačiau ką verčia būtinybė, be noro nepaklusti, anei peržengti nustatytas ribas, (tam) be abejonės, jūsų Viešpats yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.“
146O tiems, kurie yra judėjai, Mes uždraudėme kiekvieną (gyvulį) su nepadalytomis kanopomis, ir Mes uždraudėme jiems jaučio ir avies riebalus, išskyrus tai, kas prisitvirtinę prie jų nugarų arba jų vidurių, arba susimaišę su kaulu. Taip Mes atlyginome jiems už jų maištą [nusikaltimų darymą, tokių kaip Pranašų žudymą ir Riba (palūkanų) valgymą]. Ir iš tiesų, Mes esame Teisingi.
147Jei jie (judėjai) neigia tave (Muchammedai ﷺ ), sakyk: „Jūsų Viešpats yra Gausaus Gailetingumo Savininkas, ir niekada Jo Rūstybė nenusigręš nuo žmonių, kurie yra Mudžrimūn (nusikaltėliai, daugiadieviai arba nusidėjėliai).“
148Tie, kurie priskiria partnerius (garbinime) Allahui, sakys: „Jei Allahas būtų panorėjęs, mes nebūtume priskyrę partnerių (garbinime) Jam, nei būtų mūsų tėvai, ir mes nebūtume uždraudę nieko (prieš Jo Valią).“ Panašiai neigdavo tie, kurie buvo iki jų, (jie neteisingai ginčydavosi su Allaho Pasiuntiniais), kol jie paragavo Mūsų Rūstybės. Sakyk: „Ar jūs turite kokį išmanymą (įrodymą), kurį galėtumėte pateikti mums? Iš tiesų, jūs sekate ne kuo kitu, o tik spėliojimu, ir darote ne ką kita, tik meluojate.“
149Sakyk: „Pas Allahą yra tobulas įrodymas ir argumentas (t. y. Allaho Vienumas, Jo Pasiuntinių ir Jo Knygų siuntimas žmonijai). Jei Jis būtų taip norėjęs, Jis tikrai būtų teisingai vedęs jus visus.“
150Sakyk: „Atveskite savo liudytojus, kurie gali patvirtinti, kad Allahas uždraudė tai. Tada jei jie patvirtins, netvirtink tu (Muchammedai ﷺ ) su jais. Ir jūs neturėtumėte sekti tuščiais troškimais, tokiais kaip Mūsų Ajat (įrodymų, įkalčių, eilučių, pamokų, ženklų, apreiškimų ir t. t.) laikymą melu ir tokiais kaip netikėjimą Amžinybę, ir jie laiko kitus lygiais (garbinime) savo Viešpačiui.“
151Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Ateikite, aš parecituosiu tai, ką jūsų Viešpats uždraudė jums: nepriskirti nieko garbinime Jam, būti gerais ir paklusniais savo tėvams, nežudyti savo vaikų dėl skurdo – Mes suteikiame prasimaitinimą jums ir jiems, nesiartinti prie Al-Favahiš (gėdingų nuodėmių, neteisėtų lytinių santykių), atliekamų tiek atvirai, tiek slapčiomis, ir nežudyti nieko, ką Allahas uždraudė, išskyrus esant pateisinamai priežasčiai (pagal islamiškąją teisę). Tai Jis įsakė jums, kad jūs suprastumėte.“
152„Ir nesiartinkite prie našlaičių nuosavybės, išskyrus (norint) pagerinti ją (nuosavybę), kol jis (arba ji) pasiekia visos jėgos amžių, ir duoti teisingai visą atmatavimą ir visą svorį. Mes neapsunkiname jokio žmogaus, išskyrus tiek, kiek jis gali pakelti. Ir kai jūs duodate savo žodį (t. y. sprendžiate tarp žmonių arba duodate parodymus), sakykite tiesą, net jei tai liečia artimą giminaitį ir išpildykite Allaho Pažadą. Tai Jo nurodymai jums, kad jūs atsimintumėte.
153„Ir iš tiesų, tai (t. y. aukščiau dviejose ajose 15 ir 152 paminėti Allaho Įsakymai) yra Mano Tiesus Kelias, taigi sekite juo, ir nesekite (kitais) keliais, nes jie atskirs jus nuo Jo Kelio. Tai Jis įsakė jums, kad jūs būtumėte Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. ają 2:2).“
154Tada, Mes suteikėme Mūsai (Mozei) Knygą [Tauratą (Torą)] išbaigti (Mūsų Malonę) tiems, kurie elgėsi teisingai, ir detaliai paaiškinančią visus dalykus, ir teisingą vedimą, ir gailestingumą, kad jie tikėtų susitikimu su savo Viešpačiu.
155Ir tai yra palaiminta Knyga (Koranas), kurią Mes nuleidome, taigi sekite ja ir bijokite Allaho (t. y. pakluskite Jo Įsakymams), kad jūs gautumėte gailestingumą (t. y. būtumėte išgelbėti nuo Pragaro kančios).
156Kad jūs (arabų pagonys) nesakytumėte: „Knyga buvo nuleista tik dviem grupėms iki mūsų (judėjams ir krikščionims), o mūsų grupei, mes tiesą sakant nežinojome, ką jie mokėsi.“
157Arba kad jūs (arabų pagonys) nesakytumėte: „Jei tik Knyga būtų buvus nuleista mums, mes tikrai būtume buvę geriau vedami nei jie (judėjai ir krikščionys).“ Taigi, dabar atėjo jums aiškus įrodymas (Koranas) iš jūsų Viešpaties, ir teisingas vedimas, ir pasigailėjimas. Kas tada elgiasi blogiau nei tas, kuris atmeta Allaho Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) ir nusigręžia nuo jų? Mes atkeršysime tiems, kurie nusigręžia nuo Mūsų Ajat bjauria kančia, dėl to, kad jie nusigręžė (nuo jų).
158Argi jie tada laukia ko nors kito, nei to, kad angelai ateitų pas juos, ar kad jūsų Viešpats (Allahas) ateitų, arba kad kai kurie jūsų Viešpaties Ženklai ateitų (t. y. Valandos Ženklai, pavyzdžiui, saulės pakilimas iš vakarų)! Dieną, kuomet kai kurie jūsų Viešpaties Ženklai ateis, nieko gero tai nepadarys žmogui, kad jis tada patikėtų, jei jis prieš tai netikėjo, nei įgijo gerą (darydamas teisingus darbus) per savo Tikėjimą. Sakyk: „Laukite! Mes (taip pat) laukiame.”
159Iš tiesų, tie, kurie dalina savo tikėjimą ir skyla į grupes (visų rūšių religines sektas), tu (Muchammedai ﷺ ) neturi dėl jų nė menkiausio rūpesčio. Jų reikalai yra tik su Allahu, Kuris tada pasakys jiems, ką jie darydavo.
160Kas atsineš gerą darbą (islamiškąjį monoteizmą ir paklusnius Allahui ir Jo Pasiuntiniui ﷺ poelgius), turės dešimt kart nei tai savo sąskaitoje, o kas atsineš blogą darbą (daugiadievystę, netikėjimą, veidmainystę ir nepaklusnius Allahui ir Jo Pasiuntiniui poelgius) turės tik atlygį už tai, ir jie nebus nuskriausti.
161Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Iš tiesų, mano Viešpats išvedė mane į Tiesų Kelią, teisingą tikėjimą, Ibrahimo (Abraomo) tikėjimą, Hanifa [t. y. islamiškąjį monoteizmą – tikėti Vieną Dievą (Allahą, t. y. negarbinti nieko kito tik Allahą, Vienintelį)] ir jis nebuvo iš Al-Mušrikūn (žr. ają 2:105).“
162Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Iš tiesų, mano Salat (malda), mano aukojimas, mano gyvenimas ir mano mirtis yra vardan Allaho, Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpaties.“
164Sakyk: „Ar turėčiau aš ieškoti viešpaties kito, nei Allahas, kai Jis yra visa ko Viešpats? Neįgyja žmogus nieko (jokių nuodėmių), išskyrus (tik) prieš save patį, ir joks naštos nešėjas neneš kito naštos. Tada pas jūsų Viešpatį yra jūsų sugrįžimas, taigi Jis pasakys jums tai, dėl ko jūs nesutarėte.“
165Ir tai Jis, Kuris sukūrė jus karta, einančia po kartos, pakeičiančius vienas kitą žemėje. Ir Jis iškėlė jus ranguose, kai kuriuos aukščiau kitų, kad Jis galėtų išbandyti jus tame, ką Jis suteikė jums. Iš tiesų, jūsų Viešpats yra Greitas atsiskaityti, ir be abejonės, Jis yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.